Es tout moun konnèt tout liv matjè lakarayib ka sòti ?

(Serge RESTOG)

 

        Menm si jòdijou lentérogasyon, san répons, ka fèt anlè zafè litérati lakarayib. Menm si moun pòkò rivé di litérati lakarayib sé kisa, litérati lakarayib sé ki moun ki ja matjé'y, sé ki moun ki andwa matjé'y, sé ki moun ki kapab matjé'y. Menm si moun ka chaché sav an matjè lakarayib sé ki moun, ès sé an moun ki né adan réjyon-an, ki rété adan réjyon-an, ka matjé adan réjyon-an ? Es an moun ki né adan réjyon-an, ka matjé adan anlòt péyi i ka viv, men ka palé anlè lakarayib ? Es sé an moun ki pasé adan Lakarib-la, an létranjé ki ka pasé viv adan pandan an tan, mé adan liv li ka palé di péyi-a, ka palé di mannyè viv péyi-a, ka rapòté pawòl péyi-a adan lang péyi-a ? Tousa nou sav, sé, adan réjyon-an moun ka matjé liv, liv ka sòti, moun ka li sa matjè ka matjé.

            Nou ka wè, i ni bon enpé liv ki ka sòti an mannyè anba fèy (sournoisement). Nou pé kriyé sa an litérati anba fèy. Sé liv-tala ka fèt plizyè mannyè diféran. I ni ki ka fèt lakay an ti léditè Dòt ka fèt lakay lenprimè-a. Dòt ankò ka fèt dirèktiman lakay matjè-a. Atjèlman moun ni lòdinatè, ni lékipman osi bon ki ta sé profésyonèl-la é yo ka sòti 50, 100, 500, 1 000 liv yo menm. Sé liv-tala pa ka toujou déklaré dapré lalwa. Yo pa ka alé adan tout bibliotèk. Yo pa ka vann adan libréri. Sé liv-tala ka vann bouch anba bra. Moun ki ka achté yo, sé moun ki alantou matjè-a, lafanmi, kanmarad, zanmi. Tout sé liv-la ka vann, sèlman i ka pran tan. I ka pran dé, rivé jik, senk lanné pou vann.

            Moun pé rivé ni tras litérati-tala, lè tjèk tèks ka sòti adan antoloji. Sé antoloji-a jòdi sé an mannyè fè konnèt matjè moun pa konnèt. I ni anchay antoloji ki ka fèt adan dòt gran péyi, sa sé an mannyè sé matjè-a ka fè pou yo rivé fè moun konnèt travay yo. Sé moun réjyon nou an ka fè menm bagay la osi.

            Tjèstyon-an nou lé vwéyé douvan an sé, lè moun ka palé anlè litérati lakarayib, ès yo chaché konnèt, an mannyè rèd marto, (de mainère rigoureuse), tout litérati-a ki ka sòti a kisiswa mannyè-a i sòti a ? Lè moun ka palé di lirati lakarayib, ès yo pa ka palé sèlman anlè an mòso litérati-a ? Es yo pa ka palé sèlman anlè an litérati grangrèk, an litérati sé léditè sé gran péyi-a ka sòti, ki ka trapé pri adan sé gran péyi-a, ki ka sòti anlè gran jounal, ki ka pasé laradyo, latélé. Es litérati-a ki ka palé di nou menm, ki ka palé di lavi nou, ki ka palé épi mo nou, mo lakoutim, pawòl nou, épi lang nou, sé pa an machandiz ki pa ka vann fasil, sé pa an machandiz ou pé pa rivé fè milyon épi'y, sé pa an machandiz ki ka vann sèlman adan réjyon nou otila sé léditè-a ka di : "je ne peux pas publier ça, le marché est trop petit".

            Nou ka di, i ni an mannyè pou fè konnèt litérati-tala. Nou ka di, ès moun ki ka fè létid anlè litérati pa té ké moun ki té ké la pou alé fè wouchach anlè litérati-tala ? Es sé wouchachè-a pa té ké ni lentéré alé fouyé pou touvé litérati-tala ? Es sé jounalis-la, sé radyo-a, sé télévizyon-an pé pa alé chaché gadé tibren sa matjè nou ka fè ?

            Nou ka tann an jounalis ka di apré lanmò Xavier ORVILLE, ki Xavier ORVILE té an matjè anpil moun pa té konnèt. Erèzdibonnè, Marie-Denise GRANGENOIS ki té la, ki konnèt sé matjé-a byen pis i ka prézanté liv latélé, é sé an sa i ka travay, réponn li, " zòt sé radyo-a, zòt sé télé-a, zòt sé jounalis-la zòt pa konnèt matjè Matinik, sa pa vlé di ki jan Matinik pa konnèt yo. ". Nou, nou ka di ankò plis ki Marie Denise. I ni anchay matjè isi. Jounalis pa ka djè chèché konnèt bagay péyi-a. Travay yo, nòrmalman, sé fè moun konnèt, sé fè moun dékouvè. Télé-a, la pou sa. Radyo-a, la pou sa. Ou sé di, lè ou alé wè yo pou yo palé di an liv ou ki sòti. Ou sé di i fòk ou flaté yo. Lè afòs, ou rivé trapé an chans, yo ka di’w byen, ou ni an minit pou di tousa ou ni pou di a. Sa pa fasil pou fè yo palé di sa jan Matinik ka fè.

            é lè ou alé adan tout sé lékòl-la, jòdijou. Sé timanmay-la konnèt matjè lakarayib. Pas sé mèt lékòl-la fè bon travay pou mété liv jan Matinik adan sé lékòl-la, adan sé bibliotèk-la. Tousa fèt, apré anchay travay asosyasyon fè kontèl, an yonn, " AMCAE -  Association Martiniquaise pour la Coordination de l'Antillanisation de l"Enseignement ". An dé, " APGM - Association Poétique les Griots de la Martinique " épi dòt ankò. Sé matjè-a ka alé adan sé lékòl-la, travay épi sé timanmay-la. Adan sé lékòl-la ou ka jwenn moun kon DELCHAM, FITTE-DUVAL, DEVASSOIGNE, KICHNASSAMY, LAGIER, LEOTIN T, VILLERONCE, PARSEMAIN, ARMET, DESPORTES, LERO, RESTOG, LEDOUX, SEPTUA, ANDRE, RECHOU, MIATHELY-GUINLE, RAPON, BOUTRIN épi dòt ankò.

            Sa nou ka òbsèrvé, sé ki, sa pli fasil tonbé kon bèt anlè litérati-a moun andéwò chwézi ba kòyo. Sa pli fasil chwézi litérati-tala pis yo ka di nou, sé sa ki bon ba nou. Yo ka di nou litérati nou sé sa. é nou ka répété, apré yo kon tèbè, ki litérati nou sé sa, épi tout moun kontan.

serge_restog@hotmail.com

www.kapistrel.com