Lamétéyo épi lang kréyôl la

(Serge RESTOG)

 

            Adan tout zôn lakarayib la, sé karayib-la té ka navidjé adan tout sé zil-la. Sa ki fèt ki, yo té ni mannyè yo pou yo té palé di tan-an épi prévwè tan-an, avan yo té pati anlè lanmè. Jik jôdi jou moun ka sèvi sé menm mak-la pou prévwè tan-an. Lè fèy tibonm-lan ka tounen lanvè, sa lé di ki lapli ké tonbé. I ni osi lè lapli dlo salé ka tonbé, sab bôd lanmè-a ki ka vini môl, syèl-la ki ka vini rôz, tou sa vlé di ki i ni an mové tan ki ka vini.

         Sé karayib-la té ka sèvi tan-an osi pou yo té planté lédjim yo épi pyébwa yo. Yo té ni prôp mo yo, prôp mak yo, pou viv épi lamétéyo réjyon-an.

         Adan lang fransé a i ni mo karayib ki rantré adan'y kontèl OURAGAN. OURAGAN sé an mo karayib ki vlé di "bondyé van" (Hu ra kan). Menm mo-tala pasé adan dôt lang kon anglé, yo ka di "Hurricane", épi pannyôl, yo ka di "Huracàn".

         Epi lang kréyôl la ni bon enpé mo pou palé di sé niyaj-la, di diféran modèl lapli. Sé niyaj-la ni non kréyôl yo kontèl : niyaj ponm fou (Cumulus Congestus), niyaj koton (Cirrus), niyaj ti karo (Cirro-cumulus). I ni diféran modèl lapli kon : an gro lapli (une onde tropicale), an gro gren lapli (une averse forte), an fifin lapli (une bruine), an gren blan (une averse en mer), an lapli chinya (averses fréquentes et légères)...

         Lanné 1834 an sèrvis lamétéyo té ka mété kôy doubout adan lavil Senpyè, épi lannè 1840 sé té Fôdfrans. Lanné 1932 sé sèrvis lamétéyo a ka wouvè lapôt yo Môn Tartenson.  Nou pé di ki an lamétéyo ofisyèl annou vini adan réjyon-an pou krazé an lamétéyo ki té ja la, ki nou ka kriyé an lamétéyo anba fèy (officieuse).

         Lamétéyo ofisyèl la ka vini épi ka dikté mannyè wè'y, mannyè fè'y, mannyè di'y, san pran pyès pokosyon pou tousa ki té ja la avan. Tousa moun té ja ka sèvi syèk épi syèk, lanné épi lanné, tousa ki té ja fè lèkspéryans li, annou vini parôl djendjen.

         Nou ka wè ki, lè moun isi oblijé sèvi mo lamétéyo, ki sôti dôt koté, pou palé di tan-an, sa ka ba anchay bab. Anchay moun pa ka rivé konprann bilten lamétéyo a. Nou pa bizwen di ki lamétéyo-a, adan tout bagay-tala, ni pway'y adan lékolomi péyi-a kontèl lagrikilti-a, lapèch-la épi dôt ankô...

         Pou bout parôl-la, nou isi a nou ni mannyè nou pou nou palé di tan-an. Mi ki mannyè nou pé ba nouvèl anlè tan-an. Nou ké pran bilten lamétéyo pou lajounen 7 Févriyé 1990 ki fèt épi mo tout moun isi ka sèvi lè yo ka palé.

         Tan bèl solèy. Ti gren lapli an fwa konsa, èspésyalman anlè sé wotè-a. Van-an pli souvan ké fè dirèksyon alès, 20 rivé jik 30 tjilomèt a lè. Lanmè-a ké ni yonn dé ti vag. Woul-la ké fè dirèksyon alès, i ké tounen anmizi anmizi, pou'y fè ès/nôw/ès sèten koté. Sé kreu-a ké pli piti ki dé mèt profondè, pa andéwô.

         Temps ensoleillé. Averses occasionnelles faibles surtout orographiques. Vent d'Est dominant force 4 soit 20 à 30 km/h. Mer peu agitée avec houle d'Est tournant progressivement Est-Nord-Est par endroits et des creux inférieurs à 2 m au large.

---------------------------

         Si ou lé rantré plis adan fongangann rouchach ki fèt anlè lamétéyo-a adan lang kréyôl la ou ni pou pôté kôw anlè an létid ki fèt otila tit li sé :

         RESTOG Serge., 1992.- Lang kréyôl la épi lamétéyo - An koumansman kontaj yonn dé mo anlè lamétéyo éti maren péchè ka sèvi.

         RESTOG Serge., 1992.- Langue créole et météorologie - Lexique succinct des termes et expressions météorologiques créoles utilisés par les marins-pêcheurs martiniquais, mémoire de DULCR, Université des Antilles et de la Guyane.